Ar žinai, kad...

Įdomybės, kurios tave nustebins.

    Įdomybės, kurios tave nustebins.
    
  • Ar žinai, kad Baltijos jūros vandens lygis yra aukštesnis už Atlanto ir Šiaurės jūros?

    Taip yra dėl Baltijos jūros padėties. Vandens lygis negali visur būti vienodas, nes vandens kaita per siaurus Danijos sąsiaurius yra pernelyg silpna. Vanduo kaupiasi sąsiauriuose priklausomai nuo vėjo krypties. Baltijos jūros vandens aukštį formuoja jūros srovės, kurios yra kelių centimetrų gylyje. Jos yra žymiai stipresnės už sroves Suomijos įlankos platumoje, kurios vandens lygį pakelia puse metro.

  • 
  • Ar žinai, kad Pamarėlės gyventojai kalba savo – kašubų – kalba?

    Kašubai yra vakarų slavų etninė grupė, gyvenanti Pamarėlėje ir vakarinėje Pamarėje, kurią sudaro pasienio gyventojai ir kuri šimtmečiais kovojo už savo tautinę nepriklausomybę.  Daugelis kašubų buvo germanizuoti arba polonizuoti. Kašubų kalba yra laikoma atskira kalba (ji turi regioninės kalbos statusą), o ne Lenkijos kalbos dialektu. Pamarės moksleiviai gali laikyti baigiamuosius egzaminus savo kalba, o vietos televizija „TVP Gdańsk“net transliuoja programas kašubų kalba! Be to, kašubai turi ir savo radiją – „Radio Kaszëbë“.

  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje?

    Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo pasirašytos konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, tačiau mūsų jūra tebėra smarkiai užteršta. Užterštumo priežastys – drenažo kanalų statyba, intensyvi industrializacija, naujų miestų statyba ir plėtra bei kanalizacija ir atliekos. Laimei, jau yra regionų, kuriuose jūros būklė gerėja. Vienas tokių – Puko įlanka. Į ją jau grįžo vėžiai, kurie buvo išnykę dėl užteršto vandens – vėžiai gyvena tik švariame vandenyje.

  • 
  • Ar žinai, kad net pusė tūkstančio biologinių žuvų rūšių skleidžia šviesą?

    Kai kurios žuvys, ieškodamos grobio, kasdien plaukia iš tamsiausių gelmių į vandens paviršių,  tačiau kitos žuvys medžioja savo grobį bedugnėse, kuriose taip tamsu, nors į akį durk. Dėl šviesos fotonų dauguma jų pačios skleidžia šviesą. Be to, šviesą gali skleisti ir bakterijos, gyvenančios žuvyse. Skleidžiama šviesa padeda žuviai susirasti maisto arba suklaidinti kitus plėšrūnus, nes neatpažįstamai iškreipia „šviečiančios“ žuvies formą. Tamsiausiose gelmėse gyvenančios ir į paviršių neišnyrančios žuvys dėl savo keistų formų ir baisių dantų dažnai būna panašios į pabaisas!

  • 
  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūros audros yra pavojingos laivybai?

    Trumpųjų ir stačiųjų bangų susidarymas yra pavojingas laivams. Paprastai bangų aukštis siekia 6 metrus, bet stiprios audros metu jos gali pasiekti beveik 10 metrų aukštį. Per pastaruosius metus Baltijos jūroje nuskendo 3 dideli keltai: 1993 m. sausio 14 d. nuskendo Lenkijos keltas „Jan Hevelius“ 1994 m. rugsėjo 28 d. – Estijos keltas „Estonia“ ir 2006 m. lapkričio 1 d. – Švedijos keltas „MS Finnbirch“.

  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūros dugne yra daugybė nuskendusių laivų?

    Baltijos jūroje yra daugiau nei 1000 nuskendusių laivų. Nuskendę laivai, kurie kelia pavojų laivybai, yra pažymimi žemėlapiuose arba sprogdinami. Po Antrojo pasaulinio karo uostų prieigose buvo daugybė nuskendusių paprastų ir karo laivų. Kai kuriuose laivuose liko pavojingų sprogmenų, kuriuos pamažu šalina Lenkijos karinis jūrų laivynas.
    Kai kuriuos nuskendusius laivus gali apžiūrėti nardytojai, tačiau yra tokių laivų, šalia kurių žuvusiųjų atminties vardan nardyti uždrausta – tai karių kapai.

  • 
  • Ar žinai, kad žuvys taip pat meškerioja?

    Daugelis žuvų grupių yra vadinamos meškeriotais arba jūros velniais, nes turi pakitusį nugarinio peleko spindulį, kurio gale yra pailga išauga. Šia, tamsiame vandenyje blizgančia išauga (meškere), jos prisivilioja grobį. Žuvys meškeriotojai neturi žvynų ir neužauga didesnės nei 1 metro ilgio. Nuo meškerės grobis (žuvis, krevetė, kalmaras arba kirmėlė) patenka tiesiai į žuvies žiaunas su išlenktais dantimis. Ilgiausias meškeres turi tos žuvys, kurios slepiasi tamsiausiose gelmėse.