Ar žinai, kad...

Įdomybės, kurios tave nustebins.

    Įdomybės, kurios tave nustebins.
    
  • Ar žinai, kad tam, jog išgyventų, rykliai privalo nuolatos judėti?

    Dauguma žuvų gali per savo žiaunas pumpuoti vandenį, kuris yra jų deguonies šaltinis.  Rykliai turi nuolat plaukioti, kad į nasrus patenkantis vanduo spontaniškai tekėtų per žiaunas.
     
    Rykliai plaukioja be jokio poilsio, naudodamiesi uodeginio peleko jėga. Kartais matomas nugarinis pelekas, skrodžiantis  vandens paviršių – tai ženklas, kad ryklys ruošiasi pulti. Nugarinis pelekas padeda rykliui judėti, nardyti ir išlaikyti pusiausvyrą.
     

  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūroje gyvena delfinų giminaičiai?

    Tai jūros kiaulės, kurioms gresia išnykimas – Baltijos jūroje jų gyvena apie 1000. Norint išgelbėti šiuos gyvūnus, reikia sumažinti taršą ir triukšmą, riboti tinklų kiekius ir nustatyti apsauginius laikotarpius patelių nėštumo metu. Jei bevaikščiodamas jūros pakrante pamatysi gyvą ar nugaišusią jūros kiaulę, paprašyk, kad tėvai nedelsdami paskambintų į Lietuvos jūrų muziejų. 
     

  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūros Gotlando sala yra vadinama lobių sala?

    Švedijai priklausanti Gotlando sala yra didžiausia Baltijos jūroje. Ji buvo laikoma užkeikta vieta, nes dieną jos nesimatydavo. Šioje saloje lobio šeimininkai dažnai slėpdavo jį, manydami, kad jo niekas nesuras. Būtent šioje saloje buvo rasta didžioji dalis vikingų lobių! Šiuo metu Gotlando sala yra labai mėgstama poilsiautojų. Ir ne tik dėl savo žavesio (visą vasarą vykstančių linksmybių, spalvingų gėlių ir siaurų gatvelių bei jaukių parduotuvėlių), bet ir dėl savo įdomios istorijos – mat, turistai tikisi surasti kur nors paslėptą ir dar neatrastą lobį...

  • 
  • Ar žinai, kad iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą galima nuplaukti ne tik Danijos sąsiauriais, bet ir Kylio kanalu?

    Kylio kanalas yra 98 637 metrų ilgio ir 102 metrų pločio. Abiejuose kanalo galuose yra didžiuliai šliuzai, pro kuriuos gali įplaukti 200 metrų ilgio laivai. Virš kanalo yra 10 aukštų geležinkelio ir automobilių tiltai, po kuriais praplaukia 40 metrų aukščio laivai. Plaukiant šiuo kanalu nereikia plaukti aplink Jutlandijos pusiasalį, todėl žymiai sutrumpėja kelias, pvz., nuo Gdynės iki Amsterdamo.

  • 
  • Ar žinai, kad pavojingiausi aštuonkojai yra maži?

    Aštuonkojai – didžiuliai mėlyno kraujo moliuskai su ilgais čiuptuvais ir į torpedą panašiu kūnu. Jie medžioja įvairiausias jūros būtybes, stebi grobį vienintele akimi (užaugusių aštuonkojų akys yra didžiausios iš visų pasaulio gyvūnų). Dažnai galvojama, kad tik dideli aštuonkojai yra pavojingi, tačiau nereikia pamiršti, kad pačių pavojingiausių aštuonkojų čiuptuvų ilgis tėra 15 cm. Pavojingiausi maži aštuonkojai gyvena Ramiajame vandenyne. Jų nuodai paralyžiuoja grobio nervų sistemą ir net sukelia mirtį.

  • 
  • Ar žinai, kad Anglijos laivyno admirolas Frensis Bofortas 1806 m. sukūrė vėjo stiprumo skalę, kuri vėliau buvo pavadinta jo vardu, skaičiuodamas, kiek burių jis nuleido stiprėjant vėjui?

    Ši skalė yra vėjo stiprumui matuoti, tačiau mūsų dienomis vėjo stiprumas yra nustatomas, stebint vandens paviršių ir įvertinant bangų tipą be jokių matavimo prietaisų. Tai atliekama tik potvynio metu. Ši skalė buvo skirta ne vėjo stiprumui nustatyti, bet vėjui kategorizuoti nuo 0 iki 12 balų, t. y. nuo ramaus vėjo iki uraganinio.

  • 
  • Ar žinai, kad greitis jūroje yra skaičiuojamas mazgais?

    Mazgas yra vienetas, lygus vienai jūrmylei per valandą. Juo išreiškiamas laivo, lėktuvo ar vėjo greitis. 
    Seniau jūrininkai paimdavo virvę ir kas 14 metrų užrišdavo mazgus. Virvės gale pritvirtindavo medienos gabalą, įmesdavo į vandenį ir tempdavo paskui laivą. Virvė pamažu vyniodavosi nuo ritės. Kuo greičiau plaukdavo laivas, tuo daugiau mazgų per valandą nusivyniodavo nuo ritės. Taip buvo galima nustatyti laivo greitį. Dabar greitis yra matuojamas elektroniniais prietaisais arba skaičiuojamas su globaline laivo vietos nustatymo (GPS) sistema.

  • 
  • Ar žinai, kad mažą Baltijos jūros žuvų biologinę įvairovę lemia mažas vandens druskingumas?

    Tai ganėtinai keista žinia žmogui, kuris visada galvojo, kad gyvybei  svarbesnis gėlas vanduo! Baltijos jūroje yra žymiai mažiau biologinių vandens augalijos ir gyvūnijos rūšių nei Šiaurės jūroje. Baltijos jūros augalija ir gyvūnija išsiskiria tuo, kad puikiai toleruoja druskingumo pokyčius. Pvz., menkės, silkės ir krevetės. Čia gyvena mažiau tik jūrai būdingų organizmų (vėžiagyvių ir jūros tarakonų), tačiau pakrantėse aptinkama ir gėlavandenių gyvūnų: ešerių, kūdrinukių ir kuojų.

  • 
  • Ar žinai, kad Baltijos jūroje būna potvynių ir atoslūgių, bet jie yra beveik nepastebimi?

    Dėl potvynių ir atoslūgių Anglijos ir Prancūzijos uostuose, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne vandens lygis keičiasi kiekvieną dieną. Šliuzai ir užtvankos gelbsti, kad uostuose prisišvartavę laivai nesėstų ant seklumos. Manoma, kad Baltijos jūroje nėra potvynių, nes vandens judėjimas yra vos pastebimas. Labiau pastebimą vandens judėjimą sukelia vėjas ir vietinės srovės. Potvyniai ir atoslūgiai, kuriuos kitose jūrose sukelia mėnulio ar saulės trauka, apsunkina laivybą – jie neleidžia laivams išplaukti iš uosto arba sustabdo laivų eismą siauruose sąsiauriuose.

  • 
  • Ar žinai, kad mėlynojo banginio jauniklis gimsta... 7 metrų ilgio?

    Mėlynojo banginio jauniklis gimsta po metų trukmės nėštumo, sveria dvi tonas ir būna 7 metrų ilgio. Mėlynieji banginiai yra greičiausiai augantys gyvūnai pasaulyje. Po 12 mėnesių „mažylis“ jau sveria 26 tonas! Motina maitina jauniklį labai maistingu pienu, kurio jis per dieną išgeria apie 100 litrų. Motinos saugo savo vaikus nuo banginių-žudikų ir Baltųjų ryklių, kurie yra itin pavojingi, todėl plaukiojant jaunikliai yra stumiami į būrio vidurį. Banginio patelės ir jaunikliai išreiškia savo švelnumą vienas kitam lytėjimu.