Muziejus

« Atgal

BALTIJOS JŪRA

Ar tau patinka rinkti kriaukles ir klausytis jūros bangų ošimo? Ar kada ragavai ką tik pagautą ir iškeptą žuvį? Baltijos jūra su savo vaizdingais paplūdimiais vilioja turistus, kurie nedaug ką apie ją žino, tačiau su Baltijos jūros istorija, augalija ir gyvūnija išties verta susipažinti...

Baltijos jūros raidą galima suskirstyti į kelis etapus. Pirmasis etapas – tai ledynams tirpstant susiformavęs Baltijos ledyninis ežeras. Tuomet dominavęs arktinis klimatas nebuvo palankus skurdžiai gyvūnijai ir augalijai. Antrajame Baltijos jūros formavimosi etape, kuris vyko prieš maždaug 10 tūkstančių metų, padėtis pagerėjo. Susiformavus protakai su vandenynu, iš sūraus vandens susiformavo Joldijos jūra, kurioje apsigyveno naujos jūrinės biologinės rūšys – kai kurios jų aptinkamos ir šiandien. Vėlesniame raidos etape, kai nuo dabartinės Skandinavijos atsitraukė ledynai ir sumažėjo slėgis į žemės plotus, Baltijos jūra vėl tapo ežeru. Atšilo klimatas, sumažėjo vandens druskingumas. Prieš 7 tūkstančius metų susiformavęs Anciliaus ežeras (Baltijos jūros pavadinimas yra siejamas su tuo laikotarpiu) susijungė su Šiaurės jūrai būdingoms biologinėms rūšims. Čia apsigyveno Šiaurei būdinga augalija ir gyvūnija, kuri aptinkama mūsų jūroje iki šių dienų. Kai Danijos sąsiaurių vandens lygis dar kartą pakilo, susilpnėjo vandens iš Šiaurės jūros pritekėjimas ir sumažėjo Baltijos druskingumas. Ar įdomu sužinoti, kaip Baltijos jūra vystėsi toliau? Sunku įsivaizduoti, kiek įvairiausių pokyčių ji patyrė...

Dauguma Baltijos jūros augalų ir gyvūnų yra labai atsparūs druskingumo svyravimams. Be abejo, tai yra tiesiogiai susiję su Baltijos jūros istorija nuo pat jos formavimosi pradžios.

Baltijos jūroje dažniausiai aptinkamos menkės, silkės ir krevetės. Dėl tam tikrų apsauginių priemonių (apsauga neršto metu, žūklės rajonų valdymas, žvejybos būdai, žuvivaisa) pagerėjo daugumos Baltijos jūroje gyvenančių žuvų, kurios anksčiau sparčiai nyko, sąlygos.

Baltijos jūros aktyviai plaukiojančių gyvūnų visumą (nektoną) sudaro ne tik žuvys, bet ir jūros žinduoliai: Pilkieji ruoniai, Žieduotieji ruoniai, Paprastieji ruoniai ir delfinų giminaičiai – Jūros kiaulės. Sekliame akmenuotame dugne greta kitų vėžiagyvių gyvena moliuskai, medūzos ir sraigės.

Baltijos jūros sąlygos yra palankios smulkiausiems augalijos organizmams: titnagdumbliams ir mėlynai žaliems dumbliams. Be to, Baltijos jūros dugne auga jūržolės ir kiti augalai.

Baltijos jūroje gausu mineralinių išteklių: žalios naftos ir gamtinių dujų sankaupų, gintaro, kuris susiformuoja iš Skandinavijos spygliuočių sakų ir sunkiųjų mineralų.

Stovėdamas ant Baltijos jūros kranto ir žiūrėdamas į vilnijančias bangas įsivaizduok, kiek turtų jos slepia...